Gal tai pasirodys kiek netradiciškai, tačiau pradėsiu ne nuo savęs, o nuo savo tinklaraščio. Pavadinau jį “Gurmanams“, bet ar aš pats suvokiu šio žodžio reikšmę? Ar galiu laikyti save tikru gurmanu? Jei šį žodį naudosime kaip tam tikrą kultūrinį idealą, susijusį su kulinariniais menais (haute cuisine) ir siesime su literatūroje bei kitose vizualiojo meno platformose išgraviruotą kritiko idealą (a la Anton Ego iš filmo Ratatouille), tuomet atsakymas bus vienareikšmiškai ‘Ne!’. Tačiau jei pažvelgsime kiek kita prizme, ir gurmanu imsime laikyti žmogų, kuriam paprasčiausiai ne tas pats, ką jis valgo, ir į maisto vartojimą žiūri ne vien kaip į biologiniam gyvybės pradui palaikyti būtiną funkciją, bet įžvelgia jame meno ir kūrybos galimybę… Tokiu atveju, aš – Jūsų paslaugoms! 🙂
Vardu aš Giedrius. Man – kiek daugiau nei trisdešimt penkeri metai ir, prisipažinsiu, jau keletą metu esu įstrigęs vadinamajame ‘viduramžio krizės’ laikotarpyje (angl. mid-life crisis). Šį tinklaraštį sumaniau kaip ramybės oazę – savotišką lengvą, malonumą teikiančią priebėgą nuo kasdienių problemų. Ketinu pasidalinti su Tavimi savąja patirtimi kulinarijos srityje, aptarti keletą ‘post-gurmanizmo’ klausimų ir tikiuosi, jog bent dalelė to, ką rašau, įžiebs šypseną Tavo veide.
Enchanté!
Atgalinė nuoroda: Kaip iškepti Abiturientą? (I dalis) | Kitas Kinas!
Atgalinė nuoroda: Kaip iškepti Abitūrientą? | Gurmanams