Mm, pusryčiai… Man tai automatiškai asocijuojasi su panašaus pavadinimo britų Underworld daina ir Homer’io Simpson’o pseudokultine fraze: “Mm… lašinukai.“ Šioje mano sąmonės santvarkos sklaidoje aiškiai matome postmoderniai besipinančius aukštosios ir žemosios kultūros pastišo elementus. Remdamasis į šį motyvą, tikiuosi adekvačiai pristatyti ir savo pusryčių ypatumus.
Kalbėsiu apie grietinės, varškės ir druskos miksiuką bei duoną su česnaku. Jūsų galvose galėjo kilti natūrali reakcija: “ORLY?“, į kurią atsakymas yra aiškus ir paprastas – “YARLY!“. Iš pažiūros nė vienas iš šių komponentų neturi akivaizdžios gurmaninės konotacijos. Tačiau tinkamai viską paruošus, patiekus ir suvalgius su Meile (didžiąja M)… Tiek varškės komplektėlis, tiek rytinė duona su česnaku gali Jums tapti tinkamu foie de gras pakaitalu ribotų išteklių kasdienybėje! Šiuo atžvilgiu, reikėti nereikia, bet padėti tikrai padeda tinkamas nusiteikimas ir atvirumas įvairioms galimybėms. 🙂
Odė varškės, grietinės ir druskos mišiniui: Krištolinių kristalų skaidrumo, sniego putos baltumo… Palaimą žadantis ir tikrai ją suteikiantis lengvumas… O, varške varškyte – ką gi aš be Tavęs daryčiau? Tikriausiai valgyčiau foie de gras. Bet ar yra tarp jų riba, kuri nebūtų visiškai tikra? Arba sveika.
Odė duonai su česnaku (su anglišku eksursu): When all is said and done / And all that’s done – undone / The only thing that’s left / Is best left said unsaid / Or better yet – it’s best enjoyed / With a tiny bit of salt. Visos teises saugomos mano kurybinio alter ego. 🙂
Tikiuosi, palieku Tave su daugiau klausimų nei atsakymų, skaitytojau o mielas. 🙂
Gurmanams 
