Alyvuogių rūšys

Kuo skiriasi žalios ir juodos alyvuogės? Atsakymas labai paprastas ir aiškus – brandumo laipsniu. Kitaip tariant, tai to paties medžio vaisius, tik nevienodai subrendęs.

Alyvuogės nėra nei vaisiai, nei daržovės – tai amžinai žalių medžių, kurių suskaičiuojama daugiau nei šešios dešimtys rūšių, vaisius. Alyvmedžių šeimai priklauso ir alyva bei uosis, nors dar labiau nepanašių „giminaičių“ turbūt būtų sunku surasti.

Teoriškai bet kuris iš mūsų galėtų paragauti alyvuogių nuo to paties medžio, kaip ir Kristus – alyvmedžiai auga du tūkstančius metų!

Nuo senų laikų alyvuogės buvo labai garbinamos. Alyvuogė vadinama ant likimo medžių augančiu ilgaamžiškumo vaisiumi. Alyvuogių šakelės laikomos taikos simboliu – iš jų supintas vainikas buvo įteikiamas Olimpinių žaidynių laimėtojams.

Alyvuogės auga saulėje, kvėpuoja jūra, sugeria požeminių šaltinių drėgmę, taip akumuliuodamos gydomąją gamtos galią. Jos iš tiesų lėtina senėjimo procesus ir prailgina gyvenimą, nes alyvuogėse yra apie šimtą biologiškai aktyvių medžiagų, gebančių atjauninti organizmą.

Jose gausu vitaminų A, E, C, P, F. Jų atjauninantis poveikis pagrįstas antioksidantams būdingoms savybėmis. Daugiau nei alyvuogėse biologiškai aktyvių medžiagų yra tik arbatos lapuose.

Skanu ir naudinga

Alyvmedžių derlius renkamas įvairiais jo brendimo etapais. Derliaus rinkimas gali būti techninis, kai skinamos nesunokusios alyvuogės (žalios) arba biologinis, kai joms leidžiama dalinai subręsti (renkamos raudonai-rudos alyvuogės) ar visiškai subręsti (juodos).

Tačiau netgi visiškai prinokusios alyvuogės šviežios maistui netinka, nes jose yra karčios medžiagos, vadinamos gliukozido oleouropinu. Jis išnyksta mirkant ar sausai apdorojant.

Beje, prie Viduržemio jūros alyvuogių konservavimas yra ne mažiau populiarus kaip pas mus agurkų rauginimas. Juodosios alyvuogės paprastai tam tikrą laiką laikomos druskoje arba džiovinamos saulėje.

Su žaliosiomis alyvuogėmis daroma kitaip. Dėl nebrandumo jose labai daug kartumo, todėl žaliosios alyvuogės mirkomos stipriame druskos tirpale. Be to, vienas prieš tai sutraiško, kitas – supjausto, o trečias tik subado.

Sūrymo koncentracija taip pat gali būti įvairi. Į jį pagal skonį įpilama acto, smulkinto česnako, pipirų, aromatingų žolelių ir kitų prieskonių. Būna ir česnaku, ančiuviais ar paprikomis farširuotų alyvuogių – tai tikri delikatesai!

Tokia įvairovė gali patenkinti net ir išrankiausią gurmaną. Beje, konservavimui paprastai naudojamos nedaug aliejaus turinčios rūšys. O alyvuogėse aliejaus daugiau nei bet kokiame kitame augale – jis sudaro nuo 30 iki 70 procentų svorio.